PARDUODAMAS MEDUS.                        GAMINAMI AVILIAI.                        AUGINAMOS BIČIŲ MOTINĖLĖS


Seniau, kada visur ošė nepraeinamos girios ir miškai, bitininkavimas buvo daug paprastesnis: žmogus žinojo tik medų imti, o bičių likimu visai nesirūpino. Vėliau, kai žmogus miškus pradėjo naikinti, o pats kultūrėti, pradėjo globoti bites bei avilius dirbti. Biteles perkeldinėjo iš medžių drevių į naujus namus. Pirmieji aviliai buvo visai paprasti: pakakdavo medžio gabalą išskaptuoti, iškalti ir avilys baigtas. Vėliau avilių gamyba tobulėjo, pagaliau atsirado rėminai aviliai. Nuo to laiko bitininkavimo technika sparčiai pažengė pirmyn. Pradėta studijuoti ir bitės biologija. Dabar, kur naudojami rėminiai aviliai ir tinkamai tvarkomas bitynas, neatsitinka nepasisekimų, išskyrus blogiausius metus. Rėminiame avilyje šeimininkas yra bitininkas, bitės dirba, o bitininkas tvarko jų gyvenimą.

Ar gali kiekvienas panorėjęs bitininku būti? Į tai griežtai atsakyti negalima. Bitininku būti ar bityną kurti galima tik tada, kai tam yra tinkamos sąlygos. Pirmiausia turi būti pačiam bitynui tinkama vieta. Bitininku būti gali tas, kuris turi pakankamai laiko bitėms prižiūrėti, kantrus, nebijo bičių ir mėgsta bites arba turi noro su jomis užsiimti. Čia darbo yra nedaug, bet reikalinga nuolatinė priežiūra.

Kaip kiekvienoje žemės ūkio šakoje, taip pat ir bičių ūkyje, geru bitininku tampama  po praktikos. Kadangi šis ūkis nuolat tobulėja, tai ir bitininkas turi domėtis specialia literatūra, skaityti knygas ir laikraščius, daryti stebėjimus, vesti užrašus ir nagrinėti, kas ir kodėl taip atsitiko. Tik tokie bitininkai tampa garsūs ir gali  turėti sau ir savo kraštui naudos.